Labas, malonu, kad nusprendei užsiprenumeruoti mano naujienlaiškį/tinklaraštį.

Aš esu Gabrielius Gabužis.

Tai apie ką aš? Ir mano naujienlaiškis?

Iš ties tiksliai pasakyti negaliu. Einu ten, kur veda siela. Nežinau, kas iš viso šito gausis, bet žinau, kad noriu artumo su savo skaitytojais.

Nuo pat mažumės jaučiausi nepritapęs, kitoks. Visada mačiau tai, ko nemato kiti, galvojau ir elgiausi kitaip. Visada klausdavau savęs, kodėl vis dar vyksta karai žemėje? Juk tai taip nelogiška. Kaip taip įmanoma? Niekas suaugusiųjų pasaulyje negalėjo man to paaiškinti. Visi tiesiog numykdavo, kad tokia jau ta žmogaus prigimtis, grobuoniška… Egoistinė… Juk išlieka tik stipriausi, sakė evoliucijos ir Darvino teorija, kurią išmokau mokykloje. Tačiau visada maniau, kad nuo manęs kažkas paslėpta, kad aš kažko nežinau… Aš tikėjau, kad žmonės iš prigimties yra geri, mylintys, gailestingi…

įspėjimas, toliau šiek tiek užkonspiruosiu

Ir tik vėliau pradėjęs savarankišką savišvietą, atradau, kad pasaulis valdomas už uždarų durų, korumpuotos centrinių bankų sistemos, kuri nėra pavaldi jokiems politikams, kuri turi savo įstatymus, savo teisinę neliečiamybę, savo kariuominę ir t.t… Supratau, kad vietinė šalių politika yra tik teatras. Tie, kas valdo pinigų srautus, valdo pasaulį. O visa tai valdo IMF (International Monetary Fund) kartu su centriniais bankais.

IMF yra kaip centrinis viso pasaulio bankas, kuris reguliuoja globaline finansų politiką. Oficialiai jis apibūdinamas kaip labai progresyvi ir humanitarinėmis paskatomis veikiantis konstruktas. Jis padeda trečiųjų šalių, besivystančiom ekonomikom, pasiekti aukštą produktyvumo lygį duodamas paskolas bei teikdamas konsultacijas ir diegdamas bankinę infrastruktūrą. Tačiau, kad gauti šituos pliusus šalis įsipareigoja atitikti IMF keliamus reikalavimus. T.y. atiduoti pinigų spausdinimo valdžią į jų rankas per centrinį banką, palaikyti atvirą ekonomiką užsienio investicijoms ir kapitalui judėti laisvai ir t.t… Kai prisijungi prie IMF, taip pat gauni galimybė prisijungti ir prie UN (Jungtinių Tautų). Gaudamos paskolą mažasios šalys pasirašo sau mirties nuosprendį, nes IMF siūloma finansinė politika nepadeda atsigauti valstybei, o ją skandina ir per užsienio kapitalą yra išsiurbiami visi tos šalies resursai. Anksčiau turtingos šalys vykdė kolonijalistinę politiką per kariuominę ir užimdamos teritoriją, dabar tai vis dar vyksta, tik subtiliau per finansinę politiką ir neokolonializmą.

Apie šių institucijų politikos žalą galite pasiklausyti vokiečių ekonomikos profesoriaus Ričardo Wernerio klipe:

Tiesa, dar prieš 50 metų šios institucijos neturėjo globalios kontrolės. Egzistavo Libija, Irakas, Iranas, Sirija ir kitos artimųjų rytų šalys, kurios turėjo autonomiškas ekonomikas. Tuomet Amerika gudriai sugalvojo išlaikyti dolerio vertę, nors ir pradėjo savo valiutą intensyviai spausdinti, jie pririšo dolerį prie energetinio parduodamo resurso – naftos. 1945 jie pasirašė sutartį su Saudi Arabija, kurioje arabai sutare pardavinėti naftą doleriais. Saudi Arabija yra dižiausios naftos eksportuotojas pasaulyje.

• Facebook

Bet su šia šalimi konkuravo kitos artimųjų rytų šalys, kurios susivienyjusios galėjo sujaukti Amerikos planus. Tarp jų pavojingiausia buvo Libija, su Kadafiu, kuris tikrąja to žodžio prasme rodė vakariečiems vidurinį pirštą ir sėkmingai vedė Libijoje inovacines reformas ir ši su kitomis arabų šalimis kėlė didžiulį pavojų Amerikos dominavimui.

Būtent dėl šios priežasties Amerika “demokratijos” ir “humanitarinių” idealų vedama sukėlė visišką chaosą ir suirutę įsiverždama į artimųjų rytų regioną ir po truputį kiekvienoje šalyje įvesdama sau pavaldžią valdžią. Buvo kuriamos istorijos, falsifikuojami faktai, kad žmonės patikėtų, jog karinė invazija yra būtina. Apie šį planą galite pasiklausyti buvusio pentagono Generolo Wesley Clark kalboje:

Iš tiesų visos pasaulio problemos gali būti išspręstos. Badas, nepriteklius, prasta edukacinė sistema, nelygybė… Viskas gali būti išspręsta spausdinant pinigus ir investuojant juos į reikiamas infrastruktūras, taip kuriant darbo vietas ir produktyvią ekonomiką. Jeigu investicijos paskirstomos teisingai, ekonomika nepatiria jokios infiliacijos, nors ir išspausdina krūvas pinigų. Ekonominės krizės prasideda tada, kai prasideda spekuliacijos ir bandymai apžaidinėti rinką kai pinigai masiškai iš darbo vietų kūrimo pereina į turtą (nekilnojamas turtas, auksas, bitkoinas, meno dirbiniai) ir t.t… Visa tai sukelia burbulą, kuris anksčiau ar vėliau sprogsta… Daugiau apie tai kaip iš tikrųjų veikia ekonomika galite peržiūrėti 4 dalių Ričard Werner paskaitoje:

Bet juk čia nėra ekonomikos naujienlaiškis… Ir aš nesu ekonomikos profesorius. Aš viso labo smalsus žmogus, kuriam įdomu kaip veikia pasaulis… Taip esu išklausęs daug konspiracinių teorijų, daugelis jų iš ties skamba kaip kažkieno laki fantazija, tačiau tik pilnai jas išstudijavęs gali paneigti ar patvirtinti jų siūlomas tezes. Žinoma, ne visi turi laiko ir noro gilintis į įvairias teorijas ir aš tai suprantu. Aš pats dabar jau nebeturiu tam laiko. Bet kas liečia mane, aš visada norėjau žinoti tiesą, kad ir kiek man tai kainuotų…

Tik tiesos siekimas, išlaisvina žmogų. Be tiesos žmogus yra nelaisvas. Jis yra valdomas išorinių jėgų… Tikiuosi, kad tu taip pat esi tiesos ieškotojas. Tiesa yra vieninga su viskuo. Tiesa yra visada viena, nors turi tūkstančius formų ir kiekviename pasireiškia unikaliai. Tiesa tai gyvenimas neprieštaraujant visatos įstatymams. Tiesa yra meilė ir vienybė. Ir visgi tik ne daugelis žmonių yra pasiruošę pažinti tiesą… Jėzų net gi nukryžiavo dėl tiesos. Taip deja atsitinka, bet kuriam žmogui, kuris kovoja už tiesą. Kol kas aš dar nepradėjau tos kovos. Kol kas aš dar kasuosi apkasus.

Tiesa, mano mūšis nėra su bankais ar su politikai, mano mūšis yra kiekvieno žmogaus širdis. Juk, jeigu bent akimirkai pamirštume savo svarbumą, kiek uždirbame ir kokią krutą mašiną vairuojame… Jeigu bent akimirkai pajustume, kad mes neesame atskiri, kad kito kančia yra ir mano kančia, tuomet per akimirką pasaulis susivienytų, o korumpuota valdžia ir bankinė sistema savaime pasikeistų. Iš ties karas nėra reikalingas. Žmonės kaltina valdžią, bet pamiršta, kad tai mes patys kaip kolektyvinė sąmonė pritraukėme tokius vadovus. Ir tik dėlto, kad žmonės negyvena etiškai ir dorai, su jais taip pat nesielgiama sąžiningai…

Visi mano projektai, visi pinigai kuriuos uždirbu yra nukreipiami į vieną tikslą – pagalba žmonėms. Aš pats esu minimalistas beveik neturintis jokių poreikių. Mano gerbuvis, man pačiam yra paskutinėje vietoje. Žinoma aš rūpinuosi savo kūno sveikata, bet man asmeniškai žodis “gausa” yra nesvarbus. Jeigu galiu paaukoti save ir suteikti kažką gero kitam, aš tą padarysiu. Ir taip yra ne todėl, kad aš to noriu. Taip yra todėl, kad taip man įsako mano širdis, aš, tiesiog, neturiu pasirinkimo.

Ir nors pabrėžiu altruizmo ir geraširdiškumo svarbą, taip pat suvokiu, kad svarbi ir išmintis. Jeigu išdalinsiu viską visiems be jokio atsargumo ir apgalvotumu, greitai pats nieko neturėsiu. Pagalboje kitiems, dažnu atveju nereikai daug, reikia tik, kad žmogui nebūtų vis vien, o visą kitą padaro Dievas. Be jo aš negaliu nieko. Be jo aš esu bejėgis.

Kodėl apie visa tai kalbu? Bandau tau parodyti tai, ką aš vadinu trečiąją dvasinės brandos stadija. Susiliejimą su aplinką, atsidavima žmonėms, beribiškumo ir Dievo jautimą. Jeigu nori patirti išsilaisvinimą iš samsaros, tai įgyvedinsi tik per tarnystę kitiems žmonėms.

Bent jau asmeniškai, aš žinau tik šį kelią… Visus savo dvasinius nuopelnus, pasiekiau tik per šį procesą. Kaip susidraugauti su tarnystės idėja ir kaip ją atlitki išmintingai ir su meile sau, pakalbėsime kituose įrašuose…

O dabar noriu tau pasakyti, kad visi dalykai, kurių trokšti gali būti tavo, jeigu tik išmoksi gyventi pagal visatos įstatymus. Tai nėra lengva. Dažnai ir aš padarau klaidų, bet svarbiausia jas suprasti ir nebekartoti.

Jeigu nori patirti susiliejimą su Universaliąja Gyvybine Jėga, kuri esti visur aplink tave pradėk kultyvuoti Tikėjimą ir Besalyginę meilę viskam. Turi išmokti trokšti meilės, labiau nei kvepuoti. Tikėjimas padeda tą meilę kultyvuoti.

Tai tiek šį kartą. Rytoj gausi laišką, apie tai kaip aš pirmą kartą patyriau Samadhi būseną ir kaip ją praradau.

Apačioje yra komentarų formą, kviečiu tave taip pat pasilabinti ir prisitatyti. Atrašau į visus komentarus. Padarykime šį įrašą pirmuoju mano skaitytoju susipažindinimo vakarėliu. Kas čia žino, galbūt rasim draugų…