Karma joga – tai sena filosofija, kilusi iš Indijos. Ji kalba apie veikimą gyvenime iš dvasinės perspektyvos. Ją geriausiai apibūdina ši citata:

Turi teisę į darbą, bet ne į jo vaisių. Neleisk veiklos vaisiams būti tavo motyvu, taip pat neprisirišk prie neveiksnumo. 

Tai – viena įsimintiniausių Bhagavad Gitos eilučių, kuria Krišna (Aukščiausioji Savastis) kalbasi su Ardžiuna – kovotoju kariu, kuris turi stoti į mūšį prieš savo brolius tam, kad apgintų dorumą, teisingumą ir karalystę nuo blogio.

Ardžunos rankos atėjus į mūšį nusvyra, suvokiant, kad jis turės žudyti žmones, su kuriais jis praleido laimingą vaikystę ir kūrė gyvenimą. Čia apsireiškia jo Dieviškasis gidas Krišna, kuris nupasakoja jam jo likimo mįslės esmę. Krišna pasako kariui, kad jo dorybinga siela negali pasitraukti iš mūšio, nes taip jis užsitrauks didžiulę sielos gėdą, karmą ir naštą. Jis turi stoti į mūšį, negalvodamas apie jo baigtį ar rezultatą. Jis turi kovoti ir atiduoti visą save, o pabaigą palikti Dievo valiai. Taip prasideda vienas įsimintiniausių pokalbių tarp Dievo ir žmogaus, kuriuo bandoma įminti dvasinio gyvenimo paslaptis.

Karma joga: kas tai? 

Karma joga – tai veikla, kurioje tu neprisiriši prie jos vaisių. Tai reiškia, kad tu vienu metu esi 100 % įsitraukęs į ją ir tuo pačiu 100 % paleidi finansinę naudą, rezultatą ir baigtį. Darydamas veiklą tu negalvoji, kaip ji užsibaigs, ir kokią naudą iš to gausi. Tikro dvasinio nesavanaudiškumo esmė nėra gyvenimo ir materialumo atsižadėjimas. Atvirkščiai, tai – 100 % įsitraukimas į materialų gyvenimą ir bet kokio mąstymo ir veikimo iš išskaičiavimo atsižadėjimas.

Vienintelis skirtumas tarp materializmu ir neprieraišumu grįsto veikimo yra kūrybiškumas ir energija. Žinoma, iš šono kartais sunku įžvelgti šiuos skirtumus, bet jie tikrai matomi. Tu gali pamatyti žmogaus, kuris yra užsidegęs idėja akis, kuris gali aukoti savo laiką vien tam, kad ta idėja išvystų dienos šviesą, net jeigu jam niekas už tai nemoka.

Kai tuo tarpu žmogus, kuris yra prisirišęs prie rezultato, darys kažką, jeigu tik gauna iš to naudos. Jis vedinas godumo.

Kodėl mums nepavyksta realizuoti savęs veikloje?

Yra žmonių, kuriems tiesiog neišeina būti kūrybiškiems, jiems nekyla idėjos, jiems atrodo, kad jie neturi vaizduotės. Bet taip yra tik dėlto, kad jie yra prisirišę prie rezultato ir negyvena karma jogos principais. Jiems atrodo, kad jie turi pasiekti kažkokį tobulumo ir gerumo standartą, kad jų idėjos būtų vertos dėmesio. Įprastai šie žmonės vaikystėje buvo kritikuojami už savo saviraišką ir internalizavo šį vidinį kritišką balsą ir dabar nuolat bara save už bet kokią kūrybišką idėją. Po kurio laiko protas iš savisaugos instinkto tų idėjų nebegeneruoja, nes tai yra jam nesaugi teritorija.

Taigi norint atgaivinti savo kūrybinį protą, mes turime leisti sau klysti ir suvokti, kad dėl to mes patys nesame klaida, kad mes nesame defektuoti.

Taip pat po truputį reikia atstatyti savivertę ir pasitikėjimą savimi bei išmokti pamilti savo mintis ir saviraišką. Turi suprasti, kad tu esi toks vienintelis Visatoje ir kiekviena tavo mintis yra unikali. Tai, kad kažkam ji nepatiko ar nepatinka, nerodo, kad tu esi blogas, tai rodo, kad tie žmonės nemyli tos savo dalies, kurią tu jiems atspindi. Taigi su tavimi viskas tvarkoje! Suvok, kad esi vertas meilės. Taip, galbūt neatitinki visuomenės tobulumo standartų, esi riestas, nepakankamai šlapias ir sausas, šiek tiek prėskas riestainis. Bet tu toks vienas! Tu unikalus. Daugiau tokių nėra! Argi tai nėra pakankamas faktas save gerbti ir mylėti? Išmok save matyti kaip unikalų meno kūrinį, turintį savitas spalvas ir stilių, tavąjį stilių!

Taigi grįžkime prie idėjų. Tu galvoji, kad jos nieko vertos. Bet palauk. Leisk joms išeiti, užsirašyk jas! Pajusk, kur labiausiai norėtum save išreikšti, kurios idėjos tau artimiausios. Nuo ko tavo siela tiesiog įsižiebia! Užsirašyk jas! Įkvėpimas – tai tavo gyvenimo kelio ženklas. 

Yra darbų, kuriuos tu jau suplanavai padaryti prieš ateinant į žemę. Ir dabar svarbiausia branginti šias idėjas savo prote. Laikyk įsikibęs jų, apmąstyk jas. Kuo ilgiau laikysiesi jų ir kuo daugiau pozityvių jausmų sugeneruosi nešiodamas šias idėjas, tuo lengviau jas bus materializuoti. Dievas tau padės! Bet turi branginti jas pastoviai! Kol kas tau nebūtina galvoti, kaip konkrečiai viskas išsipildys. Kelias atsiveria po truputį, bet turi ištiesti bures Dievo įkvėpimo vėjams!

Taip, dvasingumas ir materialumas gali būti suderinti.

Esmė yra neprisirišimas prie materialumo ir jo nesudievinimas. Ne nauda yra mūsų tikslas, o kūryba ir savo sielos išreiškimas. Jeigu menininkas galvotų, kaip nupiešti paveikslą, kuris uždirbtų daugiau pinigų, koks iš jo menininkas? Ir kokia jo paveikslų vertė? Niekinė.

Todėl mes turime suvokti, kad mūsų veikla – tai mūsų menas, mūsų paveikslas, todėl ją turime atlikti su kuo didesne meile ir vidiniu pakylėjimu. Tik tuomet mūsų veikla išties tampa vertinga dvasine prasme ir mes patys taip tobulėjame dvasiškai.

Širdimi turime jausti, ko siela iš mūsų prašo ir ko ji nori. Jeigu bent kažkiek išmoksime veikti iš neprisirišimo, akimirksniu pajusime laisvę, lengvumą ir suaktyvėjusį kūrybingumą.

Esmė, kad karma jogos tikslas būtų nesavanaudiškas ir taurus. Tuomet Dievas pradės veikti per mūsų sielą ir viskas bus tvarkoje! Nebijok klysti. Nebijok, net jeigu nesi 100 % tyras ir turi prisirišimo savyje. Veik, dėk pastangas ir viskas susitvarkys eigoje. 

Dievo vedimas

Mus visada pasiruošę vesti į sėkmę mūsų sielos gidai – labiau pažengusios už mus sielos, kurios veikia iš anapus. Jos kartu su mūsų Aukštesniuoju „aš“ kalbu mums per intuiciją. Intuicija pasireiškia dviem būdais: širdies balsu (sąžine) ir psichine nuojauta, kuri kyla iš trečios akies čakros.

Esmė tame, kad Dievas ir mūsų gidai jau žino greičiausią kelią, kaip mums nueiti nuo vieno ar kito tikslo, kurio mes norime. Trukdo tik mūsų ego, jausmas, kad esame veiksmo „atlikėjai ir savinimasis. Kai mes paleidžiame prisirišimą ir pagaliau nebesisaviname veiklos rezultatų, atsiveria durys į intuiciją ir Dievo vedimą. Taip yra ir todėl, kad protas nebėra blaškomas geidulių ir tampa ramus. Ramybėje girdėti Dievą širdimi – lengva!

Karma joga – tai kelias į sėkmingą ir produktyvų gyvenimą.

Veiksmas visada geriau nei neveikimas. Geriau veikti savanaudiškai negu būti tingiam. Tačiau dar dorybingesnis veiksmas yra nesavanaudiškas, kylantis iš karma jogos. Kiekviena pažengusi siela turi įvaldyti darbingumą ir produktyvumą ir kiekvieną dieną dirbt siekiant savo tikslų. Tik nuolatinis tobulėjimas neša viltį į geresnį rytojų. Tuo tarpu neveiksnumas pritraukia liūdesį ir depresyvumą.

Darbštus žmogus, nesavanaudiškas žmogus bei klausantis Dievo vedimo žmogus yra išties vertas pagarbos. Taigi kviečiu įsivertinti save pagal motyvus: ar mes siekiame pinigų, naudos sau, pripažinimo ar kažko tauresnio? Tai yra karma jogos paslaptis.

Klausykime širdies, ji niekada nemeluoja!