Ar žinai, kad tai įmanoma? Susijungti su aukščiausiojo esme. Gyventi iš jo būsenos ir energijos. Matyti jo žvilgsniu. Neturėti absoliučiai jokių limitų nei vienoje gyvenimo srityje. Būti beribe siela – aprėpti kilometrus ir mylias į visas puses. Jausti vienu metu visos planetos gyvybę. Matyti visas tobulėjimo galimybes. Apjungti visus jausmus į bendrą vienybės lauką. Būti be jokio savininkiškumo. Jausti žodžiais nenusakomą meilę, lengvumą ir palaimą.

Visa tai yra įmanoma. Aišku, ne visi užsiauginę sparnus bei pasiruošę Dievui, skrydžiui. Šiam etapui reikia pribręsti. Tiesa sakant, mes ateiname į žemę išmokti būtent to – Dieviškumo. Ir nors patyriu Dievo būseną, deja, dar nepasiekiau to, kad gebėčiau išlikti susiliejime su Dievu pastoviai, bet puikiai pažįstu šį jausmą ir rašau tau būtent iš šios perspektyvos, norėdamas įkvėpti tave!

Kas apskritai yra Dievas?

Ar kažkas gali teigti susijungęs su Dievu, tapęs Juo? Argi tai nėra ego? Tiems, kurie to nepasiekė, tai yra proto sukurta mintis, tik mintis. Tiems, kurie tai pasiekė, tai yra realybė. Bet kodėl reiktų siekti Aukščiausiojo? 

Todėl, kad Jis yra tavo beribis potencialas, tavo pilnasis potencialas. Jis – tai tu, tik jau pilnas. Dievas niekaip tavęs neapriboja (na nebent norėtum tarnauti ne jam, o savo ego, hehe). Žmonės mano, kad pasiekti Dieviškumą reikia tapti kažkuo ypatingu. Reikia kažką dėl to paaukoti. Kad jie praras kažką tai darydami. Bet Dievas, atvirkščiai nei žmonės mano, yra besąlyginė ir belimitė sąvoką su visomis galimybėmis. Jis reiklauja tik vieno TYRUMO ir klausymosi savo širdies VEDIMO! Dievas yra visų mūsų visumos sąmonė, laukas, erdvė, energija, intelektas. Jis yra tarsi pats plačiausias gyvenimo matymo kampas.

Bet taip, žmogus turi tapti tyras, subtilus ir palaimingas norėdamas patirti Dievą. Taip, Dieve nėra prievartos, egoizmo, savininkiškumo. Tačiau tau to ir nereikia, tu gali daryti viską, ką nori, be šių jausmų. Savinimasis įkalina ir supančioja sielą, o meilė suteikia laisvės.

Žinoma, jeigu nori būti pats galingiausias pasaulio valdovas, tuomet tau nepakeliui su Dievu. Nes Dieve yra nuolankumas ir autentiška lygybė. Ten egzistuoja natūrali kooperacija su visomis visatos dalelėmis, kur tavo tikslai natūraliai manifestuojasi pačiu idealiausiu būdu, be jokios prievartos.

Žmonės bijo. Jie bijo dvasinio kelio, lyg tai būtų kažkas, kas nėra jie patys. Bet dvasingumas ir reiškia buvimą savimi. Yra didžiulis įprotis viską savintis, nesaugumas ir noras materialiai kaupti turtus ir pan. Bet tai tik įpročiai, kuriuos galima pakeisti. Dievas nedraudžia turėti, esmė yra SAVINIMASIS.

Žmonės negeba priimti savo apraiškų. Jie turi išmokti priimti ir suprasti visus savo jausmus – tiek negatyvius, tiek pozityvius. Negatyvūs jausmai transformuojami per priėmimą. Turi išmokti besąlygiškai palaikyti save ir jokiais būdais neprievartauti nei savęs, nei kitų. Tave verčia kiti kažką atlikti per prievartą tik todėl, kad pirmiausia tu prievartauji save mintyse ir sukuri tokią energiją, kuri atsispindi realybėje!

Kodėl reikia siekti Dievo?

Nes tai tavo aukščiausias potencialas. Kuo aukštesnės apraiška, tuo subtilesnė ir  palaimingesnė ji yra. Jeigu nori patirti tą vieną, kuris yra visose būtybėse. Tą visumą, kuri apjungia visas patirtis ir jausmus, tau reikia siekti Dievo. 

Keliant kundalini per čakras su kiekvienu etapu išgaunama vis subtilesnė sąmonė. Kol galiausiai energija pakyla iki viršugalvio ir patiriamas susiliejimas su Visuma. Nuo tada tu gauni prieiga prie aukščiausios esmės.

Ko reikia norint susijungti su Dievu?

Atsidavimo, daugiau nieko. Turi galvoti apie Jį kiekvieną akimirką ir taip prie Jo artėji. Paleisk savo valią, savo mintis, atsiduok Dievo minčiai. Atiduok visas problemas Dievui, atiduok save Dievui, pamiršk „aš“, jausk tik Jį ir pajusi kaip plėtiesi! 

Taip, problema ta, kad daugelis žmonių niekada nejautė Dievo ir net neturi jokio įsivaizdavimo, kas Jis galėtų būti, kaip Jį pasiekti ar su Juo bendrauti. Kai nėra patyrimo ir iš jo kylančio tikėjimo, nėra suvokimo, kam ir kaip atsiduoti. 

Tokiu atveju skirk laiko apgalvoti, kas yra Dievas? Kas Jis galėtų būti? Kokia Jo energija? Koks Jo ryšys su tavimi ir t.t. Kuo ilgiau studijuosi ir kontempliuosi Dievą, tuo labiau prie Jo priartėsi. Ir galiausiai tavyje atsiras skonis, patyrimas ir tikėjimas. Tu jausi Dievo skonį, vis giliau Jį patirsi, o tai įžiebs tavo artumą su Dievu, o tai – artumas su savimi!

Ir galiausiai tu Jį pasieksi, atversi duris į savo beribį potencialą. Tu pasieksi SAVE. Tapsi beribis, su Dieviškais gebėjimais.

Naujos galimybės.

Galbūt žmonės pradėtų gyventi daug tauriau ir oriau, jeigu suvoktų, kad juose gyvena Dievas. Atsirastų jausmas, kad jie nėra tik likimo įkaitai. Kad jie valdo savo gyvenimą ir save! Kad jų kančia nėra beprasmė. Kad tai – treniravimasis tapti Dievu. Jie pradėtų daugiau reikalauti iš savęs ir siekti elgtis garbingai su savimi ir su kitais, nes ir kituose gerbtų besislepiančią Aukščiausiojo Esmę!

Žinoma, išlaikyti šią Dievišką būseną nėra taip jau lengva. Aš ją laikinai praradau dėl tam tikrų klaidų ir dabar turiu išmokti susigrąžinti. Bet čia ne Dievo bausmė man, o paprasčiausias mano nesugebėjimas suprasti savo apraiškų ir dėsnių, pagal kuriuos veikia sielos tobulėjimas!

Bet aš žinau, kad tik laiko klausimas, kol vėl atgausiu SAVE! Linkiu visiems atrasti tai, kas esate iš tikrųjų!

Su meile, Gabrielius.