Gamtoje egzistuoja dvi, vieną kitą papildančios energijos Vyriškumo ir Moteriškumo Archetipų. Kai abi energijos balanse, atsiranda ramybė, grožis, sveikata, išmintis, stiprybė.
Hinduizme vyru laikomas Shiva – tobulo proto archetipas. Shakti – nuolat kintanti meilės energija, kuri užpildo visatą – moteriškumo ir gyvybės principas. Vieną galime vadinti architektu, kitą – materija, iš kurios lipdomas kūrinys.
Dabar mes turime daug supriešinimo tarp lyčių, daug nesusipratimo, daug pykčio. Mūsų energijos nėra balanse. Moteriškoji energija ilgą laiką istorijoje buvo žeminama ir kontroliuojama vyrų.
Net išmintingųjų filosofų senovės graikų laikais moterys nebuvo laikomos pilnaverčiais piliečiais, vienintelė jų funkciją buvo kompanijos vyrui palaikymas, seksas, gimdymas, vaikų ir namų ūkio priežiūra. Jos negalėjo balsuoti, turėti žemę ar ją paveldėti.
Netgi Aristotelis buvo šventai įsitikinęs, kad moteris neturėjo intelektualinių galimybių priimti svarbius sprendimus.
“Vergas visiškai neturi svarstymo elemento, moteris turi, bet jis nėra imantis viršų, vaikas turi, bet jis nėra išvystytas.”
– Aristotelis iš traktato “Politika”
Tiesa, daug šaltinių apie moters padėtį Senovės Graikijoje nėra, todėl mes galime tik spekuliuoti, kaip ten viskas buvo.
Vyrai galbūt instinktyviai žinojo, kad moteris turi labai stiprią, subtilią psichinę galią, todėl visais įmanomais būdais bandė ją kontroliuoti ir valdyti.
Ir mes atrodo vis dar neišlipom iš šių tradicijų.
Šiame straipsnyje noriu trumpai apibūdinti, kuo skiriasi vyriškos ir moteriškos energijos ir kaip jos gali papildyti viena kitą.
Tam, kad suprasti, kas yra Vyriškumas ir Moteriškumas, mes turime žvelgti į istoriją, grožinę literatūrą, mitologiją bei tai, ką mūsų kūnas sako apie mus.
Turinys
Kas Yra Archetipas?
Psichologinis Archetipas – tai tarsi vaizdinga, simbolinė žmogaus energijos ir charakterio reprezentacija, ši energija gyvena žmogaus pasąmonėje. Archetipas yra tam tikra mūsų pačių psichikos (sielos) ir kolektyvinio proto dalis.
Čia mes pasiekiame itin ezoterinę psichologijos pusę, kuri yra mažiau apčiuopiama.
Kolektyvinio proto idėja yra ta, kad visata yra sukurta iš tam tikrų pirminių idėjų/tipažų/formulių (pirmasis istorijoje apie tai kalbėjo Platonas). Tos idėjos yra lyg trafaretai, iš kurių lipdoma visata. Paprastas pavyzdys būtų – elektra ir magnetizmas. Kartu jie sukuria elektro-magnetizmą, kas greičiausiai yra pagrindinis visatos vystymosi principas.
Elektrą arba žaibą galime priskirti vyriškumo archetipui (vėliau suprasite kodėl) – inspiruojanti idėja ir valia. Kai magnetizmas yra moteriškumo archetipas – meilė ir visko surišimas į bendrą junginį.
Jei nebūtų meilės, visata būtų chaose, viskas subyrėtų. Jei nebūtų elektros principo, nebūtų jokio stimulo, judėjimo ir vystymosi į priekį.
Elektra yra judanti, aktyvuojanti ir energizuojanti, o magnetizmas – jungiantis, raminantis, harmonizuojantis. Savo nesubalansuotose formose elektra yra skaldanti, agresyvi, grėsminga ir net žudanti. O magnetizmas – gyvybę išsiurbiantis, užliūliuojantis ir bet kokį progresą numalšinantis procesas.
Mąstant dar giliau, noriu pabrėžti, kad aš kalbu apie psichines energijas (visi turi jas abi), bet dažnai dėl fiziologijos ir kitų priežasčių vieni turi daugiau vienos energijos, kiti – kitos. Mūsų tikslas turėtų būti ne vienpusiškumas, o išmintis, tai yra, būti visiškai išsivysčiusiu, brandžiu žmogumi. Stereotipiškam mačo vyrui reikia atrasti savo moterišką prigimtį, o moteriai – atvirkščiai. Tai yra vienintelis būdas gyventi iš tikrųjų visavertį gyvenimą, nes priešingu atveju tu esi žmogus, stovintis ant vienos kojos ir negali eiti toliau. Bet apie tai vėliau.
Archetipai kuria mūsų kultūrą, literatūra, meną ar santvarką. Juos gali atrasti filmuose, pasakose, matyti kaip žmonės juos įkūnija realiame gyvenime…
Kodėl vieni filmai/knygos muša populiarumo rekordus, o kiti niekam neįdomus, nes vienam autoriui pavyksta atliepti gilų mūsų sielos archetipinį poreikį. Archetipai įkvepia mus, nes juose mes matome save. Kai visuomenėje viena ar kita archetipinė energija užspaudžiama, ji pradeda veržtis į dienos šviesą nesveikais (ne harmoningais) būdais.
Vyro ir Moters Skirtumai: Fiziologija ir Energetika.
Mes turime labai skirtingus kūnus ir taip yra ne be reikalo, mūsų kūnai mums leidžia specifiniu būdu išreikšti visatos energiją. Kūnas/siela/protas yra tarpusavyje susiję.
Pavyzdžiui, vyro lytinis organas yra falas. Jo krūtinė nukreipta į priekį. Abi kūno dalys yra besiskverbiančios į priekį, tai labai gera metafora vyro protui ir jo dvasinei energijai. Vyras orientuotas į išorinę realybę, ekspansiją, tyrinėjimą, eksperimentavimą, kūrimą, veiksmą.
Vyro energija yra tvirta ir stabili, mėgsta kryptį, loginį nuoseklumą, kažko siekimą, prasiveržimą per barjerus ir laisvę. Jis nori žinoti. Šis noras yra lyg degantis variklis, kuris daro vyrą šiek tiek aktyvesnį ir agresyvesnį nei moteris.
Vyras turi tam tikras įgimtą gebėjimą atsiriboti nuo realybės, žvelgti į viską iš šono, be emocijų.
Vyro kūnas yra sutvertas perleisti per save koncentruotą energiją. Vyro energija lyg greitas ir intensyvus, tiesus pliūpsnis – žaibas. Bet pažvelgus dar giliau, šis pliūpsnis visada yra davimas. Kai vyras įsiskverbia į moterį jis atiduoda save, savo energiją, savo meilę, jis aktyvuoja kitą. Būtent todėl vyrui priskirta lyderio funkcija, nes jis suteikia kitiems kryptį, įgalina veikti.
Vienas vyro pagrindinių impulsų – giliai paveikti pasaulį, atnešti pokyčius ir progresą.
Žinoma, jei vyras turi gebėjimą koncentruoti savo galią, bet tai daro be meilės ir empatijos, tai tampa tik destruktyviu siekiu dominuoti, valdyti ir kontroliuoti kitus.
Tuo tarpu moters lytinis organas yra makštis, jos krūtinė – priimanti. Abu organai yra orientuoti į vidų. Tai užuomina į moters dvasinę prigimtį ir jos gebėjimą puoselėti gyvybę. Ji yra magnetiška, ji traukia į save. Ji nori būti traukos objektas ir meilės centru, ji – derlinga visus maitinanti žemė. Ji daug labiau orientuota į vidinę realybę, jausmus, intuiciją, bendrą aplinkos energetiką (grožį, harmoniją, ramybę, pusiausvyrą) ir kito poreikių patenkinimą.
Ji – kintanti, nekalta, tyra, svajojanti, audringa. Trokštanti dievinimo ir įvertinimo.
Moteris nori būti atrasta, pažinta, įvertinta, pastebėta, ji nori būti meilė – gėlė dėl kurios grožio ir žydėjimo visiems gera.
Ji palaukia, išjaučia ir veikia, kai vyras dažnai veikia akimirksniu.
Ji nėra motyvuota degančiu noru žinoti, atrasti, užkariauti. Ji jau žino viską intuityviai. Galbūt ji sąmoningai to nesupranta, galbūt ji nežino, kaip naudotis savo žinojimu, galbūt ji nežino, ką vienas ar kitas jausmas reiškia, bet žino, kad nuojauta jos nepaves. Moteris turi įgimtą stimulą saugoti gyvybę ir save (ko negalima pasakyti apie vyrus), ji suvokia gyvybės trapumą. Šis atsargumas ir kartais gali apsunkinti moters ir jos aplinkinių gyvenimus.
Ji taip pat duoda, bet tas davimas ateina per įsileidimą į save, priėmimą, atsidavimą, per savęs aukojimą dėl kito ir rūpinimąsi kitu.
Moters energija subtilesnė ir švelnesnė – lyg šilkas. Tiesa sakant, ji – lyg vaikščiojantis vandenynas. Ji suteikia erdvei harmonijos ir gausumo atmosferą. Kai vyras – savo energija spinduliuoja labai koncentruotai ir intensyviai, ir įgalina kitus veikti kryptingai.
Vyro Archetipai Graikų Mitologijoje
Kai žvelgiame į mitologiją mes turime suprasti, kad tai – tuometinis visuomenės pasaulio suvokimo žemėlapis. Archetipai yra labai artimas būdas susipažinti su to meto žmogaus psichika, idealas ir idėjomis, kurios mažai kuo skiriasi nuo dabartinių laikų.
Iš pirmo žvilgsnio senovės Graikų mitologija ir Dievai atrodo, kaip eilinis pagoniškas būdas įprasminti tam tikras gamtos stichijas. Pavyzdžiui, oras suteikia gyvybę, jis gali būti švelnus, bet gali būti vėjuotas ir audringas. Kai dangus apsiniaukęs, jis – rūstus, kai giedras – jis didingas, dieviškas ir saulėtas. Iš dangaus į žemę ateina labai galinga jėga – žaibas. Graikai greičiausiai galvojo, jog visuose šiuose procesuose egzistuoja Dievas – Dzeusas, kuriuos jis valdo. Paaiškinti jūrų ir vandenynų egzistenciją ir veikimą, buvo sukurtas Poseidonas, mirčiai ir pomirtiniam pasauliui – Hadas. Tačiau kai žvelgiame giliau, mes galime matyti, kad tai nėra TIK gamtos stichijų sudievinimas, tai turi gilesnę prasmę.
Mano hipotezė yra ta, kad daugelis graikų mitų kilo iš realių istorinių įvykių ir tam tikrų dvasinių ezoterinių žinių apie visatą, kurios vėliau buvo apipintos pasakomis, vėliau “sugedusio telefono” žaidimo principu viskas nutolo nuo esmės.
Tačiau kiekvienas Dievas atspindi vieną iš vidinių žmogaus psichikos dalių, kurios kaip vėliau matysime, kartojasi ir kitose kultūrose.
Kiekvienam archetipui pateikiu subalansuotą versiją ir “perspaustą” (negatyvią).
Dzeusas – Karalius: Tėviškumo, Valios, Autoriteto ir Galios Archetipas.
- Balansuota: kilniaširdis – besirūpinantis teisingumu, tvarka, taika dėl žmonių gerovės.
- Negatyvi: tironas – bet kokias būdais siekiantis galios, valdžios ir laikyti kitus priespaudoje.
Poseidonas – Kūrėjas: Emocijų, Kūrybingumo, Meno, Išradingumo, Įkvėpimo, Aistros, Intuicijos ir Instinktų Archetipas.
- Balansuotas: grožio, harmonijos, romantikos ir meilės kūrėjas. Naujų kūrybinių sprendimų išradėjas.
- Negatyvus: neobjektyvus, impulsyvus, emociškas, greitai įsižeidžiantis, prisirišantis, nenuspėjamas, audringas, nepastovus, nesukalbamas, aistringas, nuolat kažką įsimylėjęs ir pametęs dėl to galvą.
Hadas – Giltinės Archetipas – Pomirtinio pasaulio valdovas. Mirties, dvasingumo, egizstencializmo, prasmės ir transformacijos nešėjas. Simbolizuojantis, gyvenimo trapumą ir laikinumą, paslaptį ir mistiką
- Balansuotas: visada suvokiantis gyvenimo trapumą, siekiantis prasmės, atsakymų į egzistencinius klausimus, geras psichologas, gebantis integruoti tamsiąją ir šviesiąją gyvenimo pusę.
- Negatyvus: gali būti paskendęs depresijoje, savęs žalojime, nekenčiantis pasaulio, matantis tik tamsią žmogaus prigimtį, nematantis prasmės niekame ir dėlto neturintis motyvacijos gyventi, itin destruktyvus.
Apolonas – Tobulasis: Proporcingumo, Tikslumo, Estetikos, Teisės ir Medicinos Archetipas. Mylimiausias sūnus. Apolonas yra sunkiai dirbantis, kryptingai tikslų ir tobulumo siekiantis, kūrybingas ir atkaklus žmogus. Preziciškas, organizuotas, metodiškas, atsiribojęs nuo jausmų, tačiau nepaisant to mėgstantis muziką, meną, teatrą, estetiką ir per tai randantis pabėgimą nuo pasaulio bei atgaivą sielai.
- Balansuotas: visų mylimas, idealus sūnus, karjeroje daug pasiekęs žmogus.
- Negatyvus: karjeristas, nuobodus, taisyklėm ir nusistovėjusiai tvarkai aklai paklūstantis, per daug tobulas ir susirūpinęs savo įvaizdžiu, bijantis eiti prieš srovę ar prieštarauti nusistovėjusioms nuomonėms.
Hermis – Komunikatorius: Žinių, Informacijos Rinkimo, Analizavimo, Laisvės, Idėjų, Tyrinėjimo, Eksperimentavimo, Iškalbos, Humoro, Apsukrumo, Prekybos ir Manipuliacijos Archetipas. Hermis buvo vaizduojamas, kaip jaunas vaikinas, žinomas dėl savo greičio ir vikrumo (žvitraus proto simbolis). Įdomu ir tai, kad egzistavo reali istorinė asmenybė Hermis Trismegistas, kuris buvo siejama su Dvasinės Alchemijos mokslu Graikijoje, o Egipte tas pats žmogus buvo vadinams Thoth ir garbinamas, kaip Išminties ir Žinių Dievas.
- Balansuotas: išmintingas mokytojas ir mentorius, rašytojas, idėjinis lyderis, kritinio mąstymo ir mokslinių pasiekimų fasilitatorius, humoristas, intelektualas, visuomenės šviesulys.
- Negatyvus: manipuliatorius, amoralus mokslininkas ar viešųjų ryšių ekspertas, propagandininkas, populistas siekiantis naudos sau – naudojantis savo žinias neetiškiems tikslams.
Arėjas – Karys: Drąsos, veiksmo, fizinės jėgos ir impulsyvumo archetipas.
- Balanstuoas: pilnas fizinės jėgos, drąsos ir užsidegimo dėl tikslo.
- Negatyvus: paviršutiniškas, planų ir strategijos neturintis, impulsyvus, agresyvus, konfliktiškas, grubiai išnaudojantis savo jėgą prieš kitus.
Hefaistas – Inžinierius Ir Amatininkas, Išradėjas, Intravertas.
- Balansuotas: nuoseklumas, dėmesys detalėms, nuolatinis eksperimentavimas, išradingumas, pasišventimas savo amatui, intravertiškumas.
- Negatyvus: darboholiškumas, atsiribojimas nuo kitų, bėgimas nuo pasaulio.
Dionisas – Meilužis: Linksmybių, Apsvaigimo Ir Aistros Archetipas.
- Balansuotas: atsipalaidavimas, linksmybės, juokas, sensualumas, nauji potyriai, nuotykiai, ekstazė-kaifas.
- Negatyvus: gašlumas, orgijos, malonumų vaikymasis, neištikimybė, doros nebuvimas, paviršutiniškumas.
Heraklis – Herojus: Žmogiškumo, Dorybės Ir Tvirtybės Archetipas.
- Balansuotas: tvirtybė, herojiškumas, kovojimas su neteisybe, doras, bet sunkus gyvenimas.
- Negatyvus: negebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinis savęs spaudimas, depresija, jei nėra ko gelbėti ar nėra iššūkių/darbų/sunkumų.
Kiekvienam archetipui taip pat galime pateikti ir versiją, kuri neturi nei integruotos/balansuotos išraiškos nei negatyvios, t.y. tipažas, kuriam trūksta šių savybių.
Pavyzdžiui:
Moters Archetipai Graikų Mitologijoje
Afroditė – Mylinčioji. Pagrindinis mylinčiosios bruožas yra troškimas patirti gilų intymų ryšį su kitu ir išreikšti tai per kūrybą.
- Balansuota: kurianti grožį, kūrybiška, turinti stiprų estetinį pojūtį, laisvai reiškianti save ir savo jausmus, įsimylėjusi ir aistringa, vyro mūza.
- Negatyvi: per daug susikoncentravusi į save, jos savivertė priklauso nuo to, kiek dėmesio ji gauna, kiek jaučiasi graži, geidžiama ir seksuali kitiems. Gali būti labai emocionali, impulsyvi, greitai užsideganti ir užgęstanti, nesusifokusavusi, nesukontroliuojama, įsimylėjusi pameta galvą, kartais įkrentanti į nepilnavertiškus santykius dėl baimės būti viena. Gali būti linkusi į tuštybę ir paviršutiniškumą. Gali tapti gundytoja, jie siekia galios ar daro tai iš keršto.
Persefonė – Nekaltoji. Tyrumas ir empatija – tai pagrindinės šios moters savybės, tai moteris, kuri dar nesusidūrė su pasaulio neteisingumu, ji mato tik pačius aukščiausius idealus kituose žmonėse.
- Balansuota: savo tyrumu ir nekaltumu ji gali atgaivinti kito siela. Ji savyje turi kažkokią protu nesuvokiama organiškuma. Empatiška ir jautri gebanti gydyti kitus, geraširdi ir pasiruošūsi aukotis dėl kito. Dažnai per daug patikli, ne itin apgalvojanti gyvenimą, matanti viską paprastai ir nuoširdžiai. Tikinti, kad žmonės jai bus geri. Įprastai žaviai nerangi, netyčia pametanti daiktus, užsimirštanti dalykus, neturinti gilios kvalifikacijos ar detalaus kažkokio srities suvokimo.
- Negatyvi: išnaudojama kitų, baili, nesavarankiška, siekianti tėviško partnerio/autoriteto, kuriam galėtų priklausyti.
Demetra – Motina. Siekianti užtikrinti protinį, emocinį ir fizinį išlikimą – pasirūpinti būtiniausias kito poreikiais. Net jei ši moteris ir neturi vaikų, ji vis tiek yra atsakinga ir randa būdus, kaip rūpintis kitais. Mama įprastai apleidžia savo poreikius ir aukojasi dėl kito. Dažnai įsivelia į santykius, kurie ją išsekina. Taip pat dažnai visiškai neperkalbama ir įsikibusi savo.
- Balansuota: rūpestinga, atkakli, atjaučianti, praktiška.
- Negatyvi: apleidžinati save, užsispyrusi, atimanti laisvę ir savarankiškumą iš kito, prisirišanti.
Hera – Karalienė. Strateginiai santykiai, lojalumas vyrui ir santuokai, nepriklausomybė, siekianti būti geriausia savo versija, aukštų standartų reikalavimai iš savęs ar kitų, itin jautri savo socialiniam statusui.
- Balansuota: pasiruošusi padaryti viską dėl teigiamo šeimos ir vyro įvaizdžio. Gali aukotis dėl vyro sėkmės… Įprastai tekanti už galingų ir įtakingu vyrų. Vaikams kelianti aukštus standartus. Lyderė.
- Negatyvi: pavydi, kerštinga, besrūpinti teisingu įvaizdžiu ir aukštais kitų rezultatais, bet pamirštanti emocinius žmonių poreikius.
Artemė – Medžiotoja. Autonomiška, tvirtai sudėta, nevengianti fizinės veiklos, gebanti pasiekti savo tikslų, ypač besirūpinanti ir sauganti moteris – amazonė. Įprastai išsiugdžiusi labai didelį savarankiškumą, nes anksti vaikystėje turėjo išmokti rūpintis savimi pati.
- Balansuota: iš paviršiaus atrodanti viena iš vyriškiausiu moterų, dėl savo grubumo. Bet ji ne tiek vyriška, kiek be galo branginanti laisvę. Įprastai labai gerai įvaldžiusi tiek moteriška ir vyrišką energiją ir jei reikia lengvai gali susimedžioti sau vyrą.
- Negatyvi: užsidarius, vienišė, emociškai neprieinama, grubi.
Atėnė – Strategė. Mylimiausia tėvo dukra, įprastai užauginta vyro. Moteris puikiai sutarianti su vyrais ir pati turinti labai daug berniukiškos energijos.
- Balansuota: Mokslininkė, strategė. Realistė ir pragmatikė. Disciplinuota, orientuota į detales, siekianti žinių ir įtakos. Bet kokią abstrakčią ar neaiškią idėją ji gali paversti į labai žemišką veiksmų planą. Turi dovaną matyti pasaulį objektyviai. Itin linkusi konkuruoti, tikra karjeristė. Puikiai supranta, ką reikia paaukoti dėl savo tikslų ir yra pasiruošusi tai padaryti. Tobula vadovė ir vadybininkė.
- Negatyvi: Šalta, užsidariusi, bėganti nuo kūrybos, aistros, jausmų, intymumo ir seksualumo.
Hestia – Mistikė. Dvasinės vedlės tipas. Intravertiška, siekianti taikos ir harmonijos, išmintinga, leidžianti laiką viena. Skirianti laiką meditacijai, kontempliacijai, maldai, buvimui gamtoje, knygai.
- Balansuota: didžiausias siekis – dvasinė tarnystė kitiems, prasminga kontribucija, visuomenės reformavimas. Taiki, reflektyvi, išlaukianti ir įsiklausanti.
- Negatyvi: atitrūkusi nuo realybės, izoliuojanti save nuo kitų, nutolusi nuo kitų, negebanti atrasti bendrumo ir ryšio.
Archetipai Rytų Religijose
Shiva: idealaus proto archetipas – objektyvus, neprisirišęs, koncentruotas, skrodžiantis viską kiaurai (matantis tiesą), tvirtas, ramus ir taikus, nepajudinamas, valingas ir galingas.
Shakti: nuolat kintančios visatos energijos archetipas – meilė, intuicija, prisirišimas, ritmas, nuolatinė tapimo būsena. Tai gausa visomis prasmėmis: rūpestingumas, puoselėjimas, maitinimas, gyvybingumas, sveikata, harmonija.
Shiva-Shakti visada buvo vaizduojama kaip androgenas, pusiau moteris-vyras.
Shakti be Shivos (be savo vyriško principo) gali jaustis nesaugi, nerimastinga, nestabili, nepasitikinti savimi, neryžtinga, negalinti priimti sprendimų, nesiimanti iniciatyvos, “išsitaškiusi”, audringa. Shiva be shakti yra negyvas tvirtas karkasas be jokios gyvybės, jautrumo ar unikalumo.
Įdomu ir tai, kad ir rytų religijoje vyravo panašios trejybės kaip ir graikų kultūroje.
Dzeusas/Poseidonas/Hadas – Vishnu/Brahma/Shiva
Vishnu buvo atsakingas už visatos tvarką, harmoniją, teisingumą ir įstatymus. Jis buvo pasaulio sergėtojas, tradiciškai vaizduojamas kaip karalius, kuris prižiūri visas karalystes. Brahma buvo atsakingas už visatos kūrybą, jis kurdavo ją savo vaizduotės pagalba ir kiekvienas jo kūrinys buvo toks tobulas, kad Brahma iš karto jį įsimylėdavo. Shiva buvo atsakingas už blogio destrukcija ir visatos transformavimą. Tam, kad galėtų gimti nauja visata, jis turėjo sunaikinti senąją. Kažkodėl Shiva buvo laikomas svarbiausiu Dievu. Jis buvo vaizduojamas, kaip jogas asketas, gyvenantis miške, mažoje trobelėje su šeima ir daugiausiai laiko praleisdamas meditacijoje, tyrinėdamas visatą.
Taip pat egzistavo ir šios trijulės moteriškas atitikmuo – jų žmonos. Lakshmi buvo Vishnu žmona – turtų, palankumo, taikos, materialios ir dvasinės gerovės deivė. Gerovė, kurią jį simbolizavo nebuvo pinigai, tai energetinė gausa – šlovės, didingumo, džiaugsmo ir ekstazės energija – Nirvanos energija. Saraswati buvo Brahmos žmona, ji buvo mokymosi, išminties, muzikos, meno, kultūrinio klestėjimo deivė. Ji buvo visatos išminties simbolis. Parvati buvo Shivos žmona – dieviškos galios, drąsos, aistros, karo, grožio ir meilės deivė.
Visos trys moteriškos energijos gali būti sujungtos į vieną, tuomet ją vadina Shakti.
Taro Archetipai
Taro yra senovės egiptiečių sukurti piešiniai, kurie simbolizavo archetipinės psichikos struktūrą. Tai dalys, kurios egzistuoja kiekvienoje sieloje, ir kurias identifikuodami ir treniruodami, mes galime geriau suprasti save, visatą ir tobulėti dvasiškai.
Šie piešiniai buvo vadinami arkanumais – kas reiškia mistinė paslaptis.
Įprastai šių vaizdinių prasmę žinojo tik inicijuotieji dvasininkai.
Dvi pirmos pagrindinės taro kortos arba pirminiai sielos/psichikos archetipai, kuriuos noriu aptarti – Magas ir Žynė.
Magas simbolizuoja Valią/Sąmonę, o Žynė – Paslėptąją Realybę/Intuiciją/Pasąmonę.
Mūsų magiškasis potencialas yra valioje. Per valią mes galime sukurti pokytį išorinėje ir vidinėje realybėje. Valią mes naudojame rankos pakėlimui ir pirštų judinimui… Bet tai primityvus valios naudojimas, mes taip pat galime naudoti valią subtilesnėje dimensijoje – reguliuojant dvasinę ir emocinę energiją kūne. Mes galime paliesti kitus savo dvasinėmis rankomis, siųsti mintis kitam telepatiškai, gydyti per atstumą ir t.t… Jei esame pažengę, valios pagalba mes galime pakelti daiktus į orą, štai kodėl pirmas archetipas vadinamas Magu.
Žynė. Visos žinios apie visatą jau yra mūsų intuicijoje. Intuicija – tai būdas skaityti ir suprasti realybę, kuri paslėpta nuo mūsų akių ir fizinių juslių – tai būdas žinoti tiesą akimirkoje remiantis tik jausmu ir intuicija. Viskas yra sukurta iš mentalinės energijos. Ši energija yra pačios moters archetipas. Ji kinta, prisitaiko, ji turi formą, tačiau ta forma nėra kieta, ji kaip žemė/molis gali būti tvirta, tačiau kai ją sušildai ir suvilgai, ji visiškai atsiduoda tau, ji leidžia tau formuoti ją, kaip tik nori. Moteris – tai mentalinės energijos vandenynas. Valia lipdo iš šio vandenyno įvairias formas. Dėl šios priežasties mes galime suprasti, kodėl vyras linkęs neprisirišti, būti šaltas ir objektyvus savo jausmuose, o moteris atvirkščiai – yra be galo įsijaučianti, išgyvenanti, prieraiši ir nuolat reaguojanti į pokyčius aplinkoje.
Sąmonė/Protas pats iš savęs yra nejudantis, tuščias ir stabilus. Pasąmonė – nežymiai ir ramiai nuolat kintanti. Niekas nėra statiška, net ir akmenys, jie kinta, turi jausmus, jie sugeria aplinkoje esančią energiją. Intuicija leidžia mums pajusti energijos tėkmę, prisitaikyti prie visatos ar mūsų aplinkos ir veikti darnoje. Tu gali bandyti reguliuoti savo emocines būsenas, siekti vieno ar kito gyvenime, bet tik per intuiciją gali suprasti, kaip tai daryti.
Sąmonė/Protas siekia vis giliau panerti į savo pasąmonės vandenyną, kad geriau suvoktų save, kurtų ir tobulėtų.
Vyras gali būti pilnas idėjų ir planų, bet moteris suteikia šioms idėjoms gyvybę ir įkvėpimą jas įgyvendinti. Čia aš kalbu ne apie fizinę lytį, o apie mūsų psichikos/sielos vyriškąja ir moteriškąją dalį.
Moteriškumą galime pajusti intuicijos pagalba – mes turime mokytis suvokti pasaulį per jausmą ir širdį. Vėliau galime mokytis formuoti savo būsenas ar su Mago pagalba judėti ten, kur veda širdis.
Baltoji Magija
Mitologijoje magas (tai ne tolygu mago archetipui iš Taro, kuris simbolizuoja valią) arba išminčius pateikiamas kaip senas, kuklus, visažinis mistikas, išliekantis ramiu kiekvienoje situacijoje (lyg numatantis įvykius į priekį), dažnai turi paranormalių gebėjimų ir alcheminių žinių – jam paklūsta gamtos stichijos ir elementai. Atrodo, su tokiais gebėjimais jis galėtų apversti pasaulį “aukštyn kojom” ir, visgi, jis niekada nestoja į pirmaplanį vaidmenį, nepiktnaudžiauja magijos galia, nenaudoja jos savanaudiškiems tikslams, dažnai veikia nuošalyje tik tiek, kiek reikia, kad padėtų kitiems atrasti tai, ko jiems reikia. Tai išmintingo mentoriaus figūra.
Galbūt, šiek tiek nukrypsiu nuo temos, bet noriu pakalbėti apie tai, kas yra baltoji ir juodoji magija. Juodoji magija yra gebėjimas tiek išvystyti savo valią kontroliuoti kitus, kad savo psichine energija gebėtum įsibrauti į kito aurą ir jį paveikti per prievartą arba subtilesniais būdais manipuliuoti tam, kad išsiurbtum jo energiją.
Baltoji magija yra veikimas su tokiomis tyromis intencijom, kad visa visata tiesiog atsiduoda ir padeda tau. Tai yra paslaptis, dėl kurios Magui paklūsta gamtos jėgos. Visata padeda jam, nes jis tarnauja jai. Jis tarnauja aukščiausiems gėrio ir išminties idealams. Tai lyg žmogus, kuris viską daro dėl vandenyno, o vandenynas atsako tuo pačiu, tuomet abiejų intencijos sutampa, jie gyvena simbiozėje – vienumoje – jei veikia lyg vienas organizmas.
Žvelgiant iš šono, Magas atrodo visagalis, bet tiesa yra ta, kad jis tiesiog vykdo vandenyno valią. Jis visiškai susiliejęs su juo, jis jaučia vandenyną lyg savo kūną, jis gali pajusti kiekvieną jo norą, nuliūdimą, siekį ar svajonę.
Šių dalykų neįmanoma suvokti vien protu. Juos reikia patirti siela. Tik tyloje ir ramybėje mes galime girdėti visatos kalbą, išminčius žino tai, štai todėl, jo žinios užvertos ir atsiveria tik tiems, kurie pažįsta tylią sielos palaimą.
Vampyrizmas
Kol vienpusio žmogaus gebėjimai ir įtaką yra ribota, žmogaus, ištobulinęs abu pradus, lenkia kitą šviesmečiais – jis pavojingai sumanus, mokantis skaityti ir “perprasti” kitus, seksualus, įtaigus, magnetiškas turintis paranormalių gebėjimu – mitologijoje įprastai yra vadinamas juoduoju magu arba vampyru.
Vampyras yra simbolis, atvaizduojantis tam tikrą energetinį fenomeną.
Tai būtybės, kurios geba išsiurbti iš kitų energiją, manipuliuoti, padaryti kitus savo vergais (užkrėsti per įkandimą) ir valdyti kitus.
Valdžia ir kontrolė yra valios negatyvioji pusė. Kai intuicijos negatyvioji pusė yra manipuliavimas, išnaudojimas, prisijaukinimas, “vedžiojimas už nosies”, apžavėjimas grožiu, gležnumu, subtilumu ir seksualumu. Taip pat moteris geba maloniai išsiurbti iš kito energiją. Ji retai, kada naudoja prievartą, tai vyriškos energijos stilius. Ji sugundo tave tenkinti ją, savo paties noru.
Graikų mitologijoje tokios moterys buvo vadinamos sirenomis, kurių malonūs balsai užhipnotizuodavo jūrininkus ir jie sudaužydavo savo laivus į uolas.
Arabų ir Egiptiečių mitologijoje taip buvo vadinamos Karinahės arba Sukubės, dvasinės būtybės, vaizduojamos kaip moterys su gyvūno uodega, ragais ir sparnais, be galo seksualios su išryškintais apvalumais, gebančios užvaldyti vyrus gašlia geismo energija. Jos pasirodo sapnuose ir siekia sugundyti vyrą, bei per seksualinį aktą išsiurbti iš jo dvasinę energiją ir taip pasimaitinti (tokios moterys iš tikrųjų egzistuoja realybėje).
Ieškau redaktoriaus ir iliustratoriaus, jeigu tau patinka mano tekstai ir nori prisidėti prie projekto, susisiek su manimi – SPAUSK ČIA.
Moteriškumas ir Vyriškumas Dabar
Mūsų visuomenėje yra teisingas suvokimas, kad energijos nėra balanse. Tačiau būdai, kaip tai balansuoti, kol kas yra žalingi. Moterys siekdamos lygybės bando konkuruoti su vyrais.
Naujai kylanti koncepcija yra neskirstyti lyčių, nes lytis yra socialinis konstruktas. Aš manau, kad šios energijos nėra socialinis konstruktas, tai kyla iš Visatos ištakų.
Liberalizmo idėjos gali skambėti labai progresyviai. Problema ta, kad mes bandome išspręsti vidinę problemą – išoriniais būdais. Vyro ar moters bandymai pasikeisti lytį, nėra susije su valios ar intuicijos lavinimu.
Yra tų, kurie pasiekė gana aukštą vyriškos ir moteriškos energijos balansą, jie būna genijai, nukreipiantys visą savo dėmesį į naujus kūrybinius laimėjimus moksle, mene ar visuomeninėje veikloje. Dažniausiai šie žmonės nejaučia geismo kitai lyčiai ir yra savarankiški, nepriklausomi ir gyvenantys harmonijoje.
Kai žmogus yra balanse, nėra tokio susižavėjimo ar prisirišimo prie kito. Tuomet meilė tampa taiki, stabili ir teikianti laisvę, o ne įsitikinimą, kad negali gyventi be kito.
Kodėl Mes Įsimylime?
Jungas sako, kad dažniausiai mes įsimylime savo antrą pusę t.y. vyras įsimylį savo vidinę moterį, kurią jis atranda kitoje moteryje, moteris atvirkščiai…
Jungas teigia, kad mes įsimylime savo Dieviškumo atspindį. Mes kitame matome savo Dievą/ Deivę, kuris(-i) užpildo mus ir yra idealus mūsų moteriškumo arba vyriškumo pavyzdys.
Tačiau ilgainiui mes susiduriame su tiesa, kad mūsų projekcija yra atitrūkusi nuo realybės.
Kai subalansuojame save, mūsų geismai ir prisirišimai transformuojasi į abipusę harmoniją/ramybę bei norą pažinti kitą bei dalintis meile.
daugiau nei paprastas žmogus. Vis dar daug ko mokausi. Visada toks nebuvau. Perėjau labai ilgą kelią. Ilgą laiką nemokėjau valdyti savo gebėjimų, todėl labai daug prisidirbau, dabar bandau ištaisyti savo klaidas. Jeigu nori gali mane pasekti socialinėje medijoje.
Gabrieliau, komplimentai. Esu skaitęs ir matęs N+ archetipologijų, bet šį kartą nustebinai su kažkuo nauju – nesu dar skaitęs apie antikos Graikų Dievų archetipus, buvo labai įdomu skaityti! Ačiū!
dėkoju!