Nemokamas Vebinaras

Skirtumas tarp butaforinių dvasinių praktikų ir autentiško dvasinio gyvenimo

Ką aptarsime vebinare?

Dvasinis tobulėjimas ar vartojimas? Kodėl savistaba, meditacija (ar kitos praktikos) tau gali iš tikrųjų kenkti.

Kodėl daugiau pastangų ir praktikų iš tikrųjų atneša mažiau naudos rezultatų. Dvasingumo negali pamatuoti, negali jo pasiekti per techniką ar tai būtų kvėpavimas ar kita, nes tai nėra apie mūsų sielą ir širdį, tai yra apie proto norą viską apibrėžti liniuote ir pieštuku. Dvasiniam gyvenimui pradėti, reikia susidraugauti su savo širdimi, pažinti tai, tik tada, kai tavo žvilgsnis yra nukreiptas į vidų, į tyrinėjimą ir į savęs paieškas, tik tada ateina išmintis.

Skirtumas tarp intelekto ir išminties.

Dabar dvasingumas yra per daug besiremiantis protu ir skaičiavimu, kai jis turėtų būti paremtas širdies atsidavimu ir tikėjimu. Kai mes esame prote, mes sugalvojame logiškas priežastis viskam ir taip sukuriame iliuzinį žinojimą, apie tai kas yra gerai ir kas yra blogai, kai tuo tarpu širdžiai tai visiškai vienodai, jai rūpi tik tavo atsidavimas ir pasiaukojimas vardan meilės ir kitų gerovės. Kuo daugiau žmogus mano, kad žino tau labiau užsidaro jo širdis, tuo mažiau atsidavimo, tuo mažiau širdies yra jo poelgiuose, nes jis nesiklauso savo intuicijos. Žinios yra reikalingos tik tam, kad žmogų privestų prie dvasinės patirties, kur jis galėtų įgauti išmintį.

Kas yra tikrieji dvasingumo pamatai?

Tai iš ko gi mes susidedame? Kas mus motyvuoja ir jungia? Kaip atrasti raktą į laisvę ir ekstatinės meilės būsenas? Pagrindinis visatos dėsnis yra balansas. Žmogus, kuris tobulai subalansavęs save, gyvena palaimoje. Pirmiausia turime suprasti, pažinti ir priimti save. Vėliau natūraliai suprasime kitus bei visatą

Apie Mane

Savo kelionę į Tiesą pradėjau dar ankstyvoje vaikystėje. Nuo ankstyvų dienų jaučiausiu kitoks, tuomet dar nežinojau, kas tai yra, bet jaučiau, kad kiti žmonės nemato to, ką matau aš. Iš pradažių man pavyko įsilieti mokykloje, buvau populiarus vaikis, tačiau vėliau patyriau atstumtį ir nebepritapau.

Neturėjau tikrų draugų, buvau vienas, jaučiau depresiją, kasdien reikdavo prisiversti eiti į pamokas ir vaidinti, kad viskas gerai. Tuomet ieškojau kaip išsilaisvinti ir įrodyti sau, kad esu kažkas ir kažką sugebu, nes kitų akyse buvau nevykėlis… Taip mano akys nukrypo į verslą ir saviugdą. 

Ėmiausi įvairiausiu aviantūrų, kuriom bandžiau užsidirbti, baigus mokyklą nestojau į universtetą, iškart ėjau dirbti pačius paprasčiausius ir nekvalifikuotus darbus. Čia atradau vieną iš pomegių, kuris leido susigrąžinti pasitikėjimą savimi.

Tai buvo flirtavimas su merginomis ir bandymas jas “suvilioti”. Čia man sekėsi ir mano draugai dažnai klausdavo mano patarimų, kaip daryti tą ir aną. Tuomet jaučiausiu laisvas, nepriklausomas ir laimingas. Dieną dirbdavau, vakarais linksmindavausi. Nors mano žinios buvo gan paviršutiniškos, pradėjau vesti konsultacijas vyrams ta pačia tema.

Vėliau įsidarbinau reklamos agentūroje ir pradėjau savo pažintį su marketingo sritimi. Čia man irgi sekėsi. Greit mokiausi ir netrukus buvau nepriklausomas specialistas, kuris turėjo savo klientus. Kai piniginiais poreikiais buvo pasirūpinta daugiausia laiko praleidau Tiesos paieškoms.

Tiesa man visada buvo svarbiausias dalykas. Aš visada turėjau deganti norą žinoti, kodėl pasaulis yra toks, koks yra, kaip viskas veikia, kaip veikiu aš…

Visada ekspermentuodavau su savo protu, jausmais, mityba ir kitais dalykais ieškodamas atsakymų. Bet viskas pasikeitė, kai atradau porą knygų, kurios patvirtino giliai manyje buvusia nuojautą. Viena iš tų knygų buvo Law Of One (Ra Material), neeisiu į detales apie ką ta knyga buvo, bet pasakysiu tik tiek, kad ji užvede mane ant kelio – tarnystės ir meilės kelio. Netrukus pradėjau jausti subtilias energijas ir kiekvieną akimirką jaučiau jog esu vedamas, kažkokios nematomos jėgos.

Šalia manęs įvyko spontaniški žmonių “išgyjimai”, gilus suvokimai, širdies atsivėrimai ir t.t… Aš pats mažai ką dariau, viskas tiesiog vyko per mane. Aš tik troškau padėti kitiems. Netrukus patyriau labai keista fenomeną susijungimą su savo dvasiniu aš, skirtingose tradicijose jį vadina vis kitaip – Atmanas, Aukštesnysis aš ir pnš… Šis susijungimas suteikia žmogui gebėjimą jausti pasaulį ir mąstyti šiek tiek kitaip, nei įprasta. Toks jausmas, kad žmogus pradeda matyti gilesnę pasaulio dimensiją, kur gali suvokti, kaip tokie dalykai kaip karma ir kiti dvasiniai konceptai egzistuoja ir veikia. 

Žinoma, buvau dar labai jaunas ir su šia dovana man užgulė didžiulė atsakomybė, kuri tuometu buvo per sunki mano pečiams. Išėjau iš balanso, pradėjau eksperimentuoti tamsos, kontrolės ir egoizmo kelyje. Netrukus atsirado įvairios ligos bei psichosomatiniai skausmai, kurių priežasties tuomet dar nesuvokiau.

Tuomet sekė ilgas depresijos periodas, kai buvau tokiam dugne, kad kasdieną reikėdavo per prievartą keltis iš lovos, nes nebuvo nei jėgų nei motyvacijos gyventi. Per visą šitą periodą teko porą kartų atsigulti į klinikų, psichiatrijos skyrių. Kai skausmai buvo labai dideli, dažnai nemiegodavau ne vieną o keletą parų, kol galiausiai prasidedavo panikos priepuoliai.

Viskas pasibaigė, kai galiausiai supratau mano ligų priežastį ir po truputį pradėjau gržįti į balansą, o kartu su juo grįžta ir romumo, tvirtumo, švelnios meilės bei lengvumo būsena.

Dabar esu kur kas išmintingesnis nei pradėjus savo tarnystės kelią. Dabar nebeturi karšlygiško noro gelbėti kitus, nes dažnu atveju nereikia nieko daryti, tarnystė jau yra buvime ir pagalba suteikiama nematomomis rankomis.