Visatoje egzistuoja dvi vieną kitą papildančios energijos Vyriškumo ir Moteriškumo bei Aukščiausioji esybė reguliuojanti ir palaikanti balansą tarp dviejų pusių. Kai žmoguje abi dalys veikia darniai, atsiranda ramybė, grožis, sveikata, išmintis, stiprybė ir suartėjimas su Dievu.
Hinduizme vyru laikomas Shiva – amžinybės, sielos, sąmonės, stebėtojo už visų identifikacijų principas. Shakti – nuolat kintanti meilės, kūrybos ir aistros energija, kuri užpildo visatą – moteriškumo ir gyvybės principas. Vieną galime vadinti architektu, kitą – substancija, iš kurios lipdomas Visata. Senovės graikijoje tai buvo Logos – tobulos struktūros, tvarkos ir dėsniu principas ir Eros – meilės, aistros, kūrybos, chaotiškumo ir gyvybės – principas. Virš šių principų yra Aukščiausioji Virš-Sąmonė – Dievas – Aukščiausias vedlys ir valdovas sudaratys iš visų jam talkinančių Angelų ir Šventųjų Dvasių, kurios visos padeda palaikyti harmoniją ir ramybę tarp visų Kosminių energijų.
Be tvarkos gyvenimas virsta balagnu, tačiau per daug tvarkos užgniužią gyvenimo skonį, aistrą ir grožį. Balansui ir pusiausvyrai reikia abiejų. Tačiau jeigu stengiamės viską padaryti ir įgyvendinti patys, greitai pavargsime! Tik tada, kai suvokiame savo limitus ir kad be Visatos valdovo pritarimo ir pagalbos mes esame bejėgiai. Tik tuomet kai išmokstame veikti kartu su jo švelniu mylinčiu palaikymu. Kai atpažįstame savo asmeninę energiją ir jo globojančias rankas ir renkamės jį, tik tada laiptelis po laiptelio, Dievo pagalba, suvokiame savo gyvenimo prasmę ir paskirtį.
Dievas yra tobula visų priešpriešų harmonija ir ramybė, kurią mes sielos ateiname ugdyti į žemę. Taip pati Atma (siela) yra už visų savybių, tačiau iš pradžių ji yra maža, žmogaus kūno dydžio ir įkalinta kūne. Tik tai per dvasinį tobulėjimą ji pradeda reguliuoti savo energiją ir išsiplėčia bei patiria susielijimo su ją supančia planeta sąmone. Žemė ir mes esame viena būtybė, bet tai neturėtų būti teoriniai svaičiojimai, o realus patyrimas.
Dievas prižiūri visus, bet jo specialią globą gauna tik tie, kurie atsiduoda ramybės bei harmonijos siekiu, kurie ieško darnos tarp moteriško ir vyriško pradų, be to joks dvasinis progresas neįmanomas. Pasitikėkiti Dievu pilnai ir be išlygų, kad ir kas be nutiktų, paklūsti tik Jam, tai yra pagrindinė pamoka, kurią kartojame vėl ir vėl kiekviename gyvenime, kol išmokstame ir tolimesni įskūnyjimai žemėje nebereikalingi – einame toliau.
Galbūt tai skamba pernelyg paprastai, bet įgyvendinti tai yra itin sunku, bet tik pradėjęs eiti dvasiniu keliu žmogus, tai supranta. Iš pradžių viskas lengva, nes Dievas duoda lengvus uždavinius ir jeigu žmogus juos vykdo t.y. paklūsta Dievo vedimui už tai gauna visą apimančių palaimos ir meilės būsenų. Taip po truputi gimsta ryšys tarp Dievo ir žmogaus, bet su laiku užduotys sunkėja kaip ir Dievo reiklumas, iš Aukščiausiųjų reiklajauma nepalyginamai daug ir jų gyvenimas paprastam žmogui, būtų pernelyg apribotas ir sunkus, tačiau pakylėtieji patys savo noru renkasi tokį gyvenimą ir džiaugiasi galėdami būti naudingi Dievui.
Dabar mes turime daug supriešinimo tarp lyčių, daug nesusipratimo, daug pykčio. Mūsų energijos nėra balanse. Moteriškoji energija ilgą laiką istorijoje buvo žeminama ir kontroliuojama vyrų.
Net išmintingųjų filosofų senovės graikų laikais moterys nebuvo laikomos pilnaverčiais piliečiais, vienintelė jų funkciją buvo kompanijos vyrui palaikymas, seksas, gimdymas, vaikų ir namų ūkio priežiūra. Jos negalėjo balsuoti, turėti žemę ar ją paveldėti.
Netgi Aristotelis buvo šventai įsitikinęs, kad moteris neturėjo intelektualinių galimybių priimti svarbius sprendimus.
“Vergas visiškai neturi svarstymo elemento, moteris turi, bet jis nėra imantis viršų, vaikas turi, bet jis nėra išvystytas.”
– Aristotelis iš traktato “Politika”
Tiesa, daug šaltinių apie moters padėtį Senovės Graikijoje nėra, todėl mes galime tik spekuliuoti, kaip ten viskas buvo.
Vyrai galbūt instinktyviai žinojo, kad moteris turi labai stiprią, subtilią psichinę galią, todėl visais įmanomais būdais bandė ją kontroliuoti ir valdyti.
Ir mes atrodo vis dar neišlipom iš šių tradicijų.
Šiame straipsnyje noriu trumpai apibūdinti, kuo skiriasi vyriškos ir moteriškos energijos ir kaip jos gali papildyti viena kitą.
Tam, kad suprasti, kas yra Vyriškumas ir Moteriškumas, mes turime žvelgti į istoriją, grožinę literatūrą, mitologiją bei tai, ką mūsų kūnas sako apie mus.
Turinys
Kas Yra Archetipas?
Psichologinis Archetipas – tai tarsi vaizdinga, simbolinė žmogaus energijos ir charakterio reprezentacija, ši energija gyvena žmogaus pasąmonėje. Archetipas yra tam tikra mūsų pačių psichikos (sielos) ir kolektyvinio pasąmonės dalis.
Čia mes pasiekiame itin ezoterinę psichologijos pusę, kuri yra mažiau apčiuopiama.
Kolektyvinio pasąmonės idėja yra ta, kad visata yra sukurta iš tam tikrų pirminių idėjų/tipažų/formulių (pirmasis istorijoje apie tai kalbėjo Platonas). Tos idėjos yra lyg trafaretai, iš kurių lipdoma visata. Paprastas pavyzdys būtų – elektra ir magnetizmas. Kartu jie sukuria elektro-magnetizmą, kas greičiausiai yra pagrindinis visatos vystymosi principas.
Elektrą arba žaibą galime priskirti vyriškumo archetipui (vėliau suprasite kodėl) – kryptingai judanti valios energija. Kai magnetizmas yra moteriškumo archetipas – meilė ir visko surišimas į bendrą junginį.
Jei nebūtų meilės, visata būtų chaose, viskas subyrėtų. Jei nebūtų elektros principo, nebūtų jokio stimulo, judėjimo ir vystymosi į priekį.
Elektra yra judanti, aktyvuojanti ir energizuojanti, o magnetizmas – jungiantis, raminantis, harmonizuojantis. Savo nesubalansuotose formose elektra yra skaldanti, agresyvi, grėsminga ir net žudanti. O magnetizmas – gyvybę išsiurbiantis, užliūliuojantis ir bet kokį progresą numalšinantis procesas.
Mąstant dar giliau, noriu pabrėžti, kad aš kalbu apie psichines energijas (visi turi jas abi), bet dažnai dėl fiziologijos ir kitų priežasčių vieni turi daugiau vienos energijos, kiti – kitos. Mūsų tikslas turėtų būti ne vienpusiškumas, o išmintis, tai yra, būti visiškai išsivysčiusiu, brandžiu žmogumi. Stereotipiškam mačo vyrui reikia atrasti savo moterišką prigimtį, o moteriai – atvirkščiai. Tai yra vienintelis būdas gyventi iš tikrųjų visavertį gyvenimą, nes priešingu atveju tu esi žmogus, stovintis ant vienos kojos ir negali eiti toliau. Bet apie tai vėliau.
Vyro ir Moters Skirtumai: Fiziologija ir Energetika.
Mes turime labai skirtingus kūnus ir taip yra ne be reikalo, mūsų kūnai mums leidžia specifiniu būdu išreikšti visatos energiją. Kūnas/siela/protas yra tarpusavyje susiję.
Pavyzdžiui, vyro lytinis organas yra falas. Jo krūtinė nukreipta į priekį. Abi kūno dalys yra besiskverbiančios į priekį, tai labai gera metafora vyro protui ir jo dvasinei energijai. Vyras orientuotas į išorinę realybę, ekspansiją, tyrinėjimą, eksperimentavimą, kūrimą, veiksmą.
Vyro energija yra tvirta ir stabili, mėgsta kryptį, loginį nuoseklumą, kažko siekimą, prasiveržimą per barjerus ir laisvę. Jis nori žinoti. Šis noras yra lyg degantis variklis, kuris daro vyrą šiek tiek aktyvesnį ir agresyvesnį nei moteris.
Vyras turi tam tikras įgimtą gebėjimą atsiriboti nuo realybės, žvelgti į viską iš šono, be emocijų.
Vyro kūnas yra sutvertas perleisti per save koncentruotą energiją. Vyro energija lyg greitas ir intensyvus, tiesus pliūpsnis – žaibas. Bet pažvelgus dar giliau, šis pliūpsnis visada yra kūrimas. Kai vyras įsiskverbia į moterį jis atiduoda save, savo energiją, savo meilę, jis kuria ją, pakreipia ją. Būtent todėl vyrui priskirta lyderio funkcija, nes jis suteikia kitiems kryptį, įgalina veikti.
Vienas vyro pagrindinių impulsų – giliai paveikti pasaulį, atnešti pokyčius ir progresą.
Žinoma, jei vyras turi gebėjimą koncentruoti savo galią, bet tai daro be meilės ir empatijos, tai tampa tik destruktyviu siekiu dominuoti, valdyti ir kontroliuoti kitus.
Tuo tarpu moters lytinis organas yra makštis, jos krūtinė – priimanti. Abu organai yra orientuoti į vidų. Tai užuomina į moters dvasinę prigimtį ir jos gebėjimą puoselėti gyvybę. Ji yra magnetiška, ji traukia į save. Ji nori būti traukos objektas, grožio, harmonijos ir meilės centras, ji – derlinga visus maitinanti žemė. Ji daug labiau orientuota į vidinę realybę, jausmus ir intuiciją.
Ji – kintanti, nekalta, tyra, svajojanti, audringa. Trokštanti dievinimo ir įvertinimo.
Moteris nori būti atrasta, pažinta, įvertinta, pastebėta, ji nori būti meilė – gėlė dėl kurios grožio ir žydėjimo visiems gera.
Ji palaukia, išjaučia ir veikia, kai vyras dažnai veikia akimirksniu ir su tikslu.
Ji nėra motyvuota degančiu noru žinoti, atrasti, užkariauti. Ji jau žino viską intuityviai. Galbūt ji sąmoningai to nesupranta, galbūt ji nežino, kaip naudotis savo žinojimu, galbūt ji nežino, ką vienas ar kitas jausmas reiškia, bet žino, kad nuojauta jos nepaves. Moteris turi įgimtą stimulą saugoti gyvybę ir save (ko negalima pasakyti apie vyrus), ji suvokia gyvybės trapumą. Šis atsargumas ir kartais gali apsunkinti moters ir jos aplinkinių gyvenimus.
Ji taip pat duoda, bet tas davimas ateina per įsileidimą į save, priėmimą, atsidavimą, per savęs aukojimą dėl kito ir rūpinimąsi kitu.
Moters energija subtilesnė ir švelnesnė – lyg šilkas. Tiesa sakant, ji – lyg vaikščiojantis vandenynas. Ji suteikia erdvei harmonijos ir gausumo atmosferą. Kai vyras – savo energija spinduliuoja labai koncentruotai ir intensyviai, ir įgalina siekti tikslo bei logikos.
Vyro Archetipai Graikų Mitologijoje
Kai žvelgiame į mitologiją mes turime suprasti, kad tai – tuometinis visuomenės pasaulio suvokimo žemėlapis. Archetipai yra labai artimas būdas susipažinti su to meto žmogaus psichika, idealas ir idėjomis, kurios mažai kuo skiriasi nuo dabartinių laikų.
Iš pirmo žvilgsnio senovės Graikų mitologija ir Dievai atrodo, kaip eilinis pagoniškas būdas įprasminti tam tikras gamtos stichijas. Pavyzdžiui, oras suteikia gyvybę, jis gali būti švelnus, bet gali būti vėjuotas ir audringas. Kai dangus apsiniaukęs, jis – rūstus, kai giedras – jis didingas, dieviškas ir saulėtas. Iš dangaus į žemę ateina labai galinga jėga – žaibas. Graikai greičiausiai galvojo, jog visuose šiuose procesuose egzistuoja Dievas – Dzeusas, kuriuos jis valdo. Paaiškinti jūrų ir vandenynų egzistenciją ir veikimą, buvo sukurtas Poseidonas, mirčiai ir pomirtiniam pasauliui – Hadas. Tačiau kai žvelgiame giliau, mes galime matyti, kad tai nėra TIK gamtos stichijų sudievinimas, tai turi gilesnę prasmę.
Mano hipotezė yra ta, kad daugelis graikų mitų kilo iš realių istorinių įvykių ir tam tikrų dvasinių ezoterinių žinių apie visatą, kurios vėliau buvo apipintos pasakomis, vėliau “sugedusio telefono” žaidimo principu viskas nutolo nuo esmės.
Tačiau kiekvienas Dievas atspindi vieną iš vidinių žmogaus psichikos dalių, kurios kaip vėliau matysime, kartojasi ir kitose kultūrose.
Kiekvienam archetipui pateikiu subalansuotą versiją ir “perspaustą” (negatyvią).
Dzeusas – Karalius: Tėviškumo, Valios, Autoriteto ir Galios Archetipas.
- Balansuota: kilniaširdis – besirūpinantis teisingumu, tvarka, taika dėl žmonių gerovės.
- Negatyvi: tironas – bet kokias būdais siekiantis galios, valdžios ir laikyti kitus priespaudoje.
Poseidonas – Kūrėjas: Emocijų, Kūrybingumo, Meno, Išradingumo, Įkvėpimo, Aistros, Intuicijos ir Instinktų Archetipas.
- Balansuotas: grožio, harmonijos, romantikos ir meilės kūrėjas. Naujų kūrybinių sprendimų išradėjas.
- Negatyvus: neobjektyvus, impulsyvus, emociškas, greitai įsižeidžiantis, prisirišantis, nenuspėjamas, audringas, nepastovus, nesukalbamas, aistringas, nuolat kažką įsimylėjęs ir pametęs dėl to galvą.
Hadas – Giltinės Archetipas – Pomirtinio pasaulio valdovas. Mirties, dvasingumo, egizstencializmo, prasmės ir transformacijos nešėjas. Simbolizuojantis, gyvenimo trapumą ir laikinumą, paslaptį ir mistiką
- Balansuotas: visada suvokiantis gyvenimo trapumą, siekiantis prasmės, atsakymų į egzistencinius klausimus, geras psichologas, gebantis integruoti tamsiąją ir šviesiąją gyvenimo pusę.
- Negatyvus: gali būti paskendęs depresijoje, savęs žalojime, nekenčiantis pasaulio, matantis tik tamsią žmogaus prigimtį, nematantis prasmės niekame ir dėlto neturintis motyvacijos gyventi, itin destruktyvus.
Apolonas – Tobulasis: Proporcingumo, Tikslumo, Estetikos, Teisės ir Medicinos Archetipas. Mylimiausias sūnus. Apolonas yra sunkiai dirbantis, kryptingai tikslų ir tobulumo siekiantis, kūrybingas ir atkaklus žmogus. Preziciškas, organizuotas, metodiškas, atsiribojęs nuo jausmų, tačiau nepaisant to mėgstantis muziką, meną, teatrą, estetiką ir per tai randantis pabėgimą nuo pasaulio bei atgaivą sielai.
- Balansuotas: visų mylimas, idealus sūnus, karjeroje daug pasiekęs žmogus.
- Negatyvus: karjeristas, nuobodus, taisyklėm ir nusistovėjusiai tvarkai aklai paklūstantis, per daug tobulas ir susirūpinęs savo įvaizdžiu, bijantis eiti prieš srovę ar prieštarauti nusistovėjusioms nuomonėms.
Hermis – Komunikatorius: Žinių, Informacijos Rinkimo, Analizavimo, Laisvės, Idėjų, Tyrinėjimo, Eksperimentavimo, Iškalbos, Humoro, Apsukrumo, Prekybos ir Manipuliacijos Archetipas. Hermis buvo vaizduojamas, kaip jaunas vaikinas, žinomas dėl savo greičio ir vikrumo (žvitraus proto simbolis). Įdomu ir tai, kad egzistavo reali istorinė asmenybė Hermis Trismegistas, kuris buvo siejama su Dvasinės Alchemijos mokslu Graikijoje, o Egipte tas pats žmogus buvo vadinams Thoth ir garbinamas, kaip Išminties ir Žinių Dievas.
- Balansuotas: rašytojas, idėjinis lyderis, kritinio mąstymo ir mokslinių pasiekimų fasilitatorius, humoristas, intelektualas, visuomenės šviesulys.
- Negatyvus: manipuliatorius, amoralus mokslininkas ar viešųjų ryšių ekspertas, propagandininkas, populistas siekiantis naudos sau – naudojantis savo žinias neetiškiems tikslams.
Arėjas – Karys: Drąsos, veiksmo, fizinės jėgos ir impulsyvumo archetipas.
- Balanstuoas: pilnas fizinės jėgos, drąsos ir užsidegimo dėl tikslo.
- Negatyvus: paviršutiniškas, planų ir strategijos neturintis, impulsyvus, agresyvus, konfliktiškas, grubiai išnaudojantis savo jėgą prieš kitus.
Hefaistas – Inžinierius Ir Amatininkas, Išradėjas, Intravertas.
- Balansuotas: nuoseklumas, dėmesys detalėms, nuolatinis eksperimentavimas, išradingumas, pasišventimas savo amatui, intravertiškumas.
- Negatyvus: darboholiškumas, atsiribojimas nuo kitų, bėgimas nuo pasaulio.
Dionisas – Meilužis: Linksmybių, Apsvaigimo Ir Aistros Archetipas.
- Balansuotas: atsipalaidavimas, linksmybės, juokas, sensualumas, nauji potyriai, nuotykiai, ekstazė-kaifas.
- Negatyvus: gašlumas, orgijos, malonumų vaikymasis, neištikimybė, doros nebuvimas, paviršutiniškumas.
Heraklis – Herojus: Žmogiškumo, Dorybės Ir Tvirtybės Archetipas.
- Balansuotas: tvirtybė, herojiškumas, kovojimas su neteisybe, doras, bet sunkus gyvenimas.
- Negatyvus: negebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinis savęs spaudimas, depresija, jei nėra ko gelbėti ar nėra iššūkių/darbų/sunkumų.
Kiekvienam archetipui taip pat galime pateikti ir versiją, kuri neturi nei integruotos/balansuotos išraiškos nei negatyvios, t.y. tipažas, kuriam trūksta šių savybių.
Pavyzdžiui:
Moters Archetipai Graikų Mitologijoje
Afroditė – Mylinčioji. Pagrindinis mylinčiosios bruožas yra troškimas patirti gilų intymų ryšį su kitu ir išreikšti tai per kūrybą.
- Balansuota: kurianti grožį, kūrybiška, turinti stiprų estetinį pojūtį, laisvai reiškianti save ir savo jausmus, įsimylėjusi ir aistringa, vyro mūza.
- Negatyvi: per daug susikoncentravusi į save, jos savivertė priklauso nuo to, kiek dėmesio ji gauna, kiek jaučiasi graži, geidžiama ir seksuali kitiems. Gali būti labai emocionali, impulsyvi, greitai užsideganti ir užgęstanti, nesusifokusavusi, nesukontroliuojama, įsimylėjusi pameta galvą, kartais įkrentanti į nepilnavertiškus santykius dėl baimės būti viena. Gali būti linkusi į tuštybę ir paviršutiniškumą. Gali tapti gundytoja, jie siekia galios ar daro tai iš keršto.
Persefonė – Nekaltoji. Tyrumas ir empatija – tai pagrindinės šios moters savybės, tai moteris, kuri dar nesusidūrė su pasaulio neteisingumu, ji mato tik pačius aukščiausius idealus kituose žmonėse.
- Balansuota: savo tyrumu ir nekaltumu ji gali atgaivinti kito siela. Ji savyje turi kažkokią protu nesuvokiama organiškuma. Empatiška ir jautri gebanti gydyti kitus, geraširdi ir pasiruošūsi aukotis dėl kito. Dažnai per daug patikli, ne itin apgalvojanti gyvenimą, matanti viską paprastai ir nuoširdžiai. Tikinti, kad žmonės jai bus geri. Įprastai žaviai nerangi, netyčia pametanti daiktus, užsimirštanti dalykus, neturinti gilios kvalifikacijos ar detalaus kažkokio srities suvokimo.
- Negatyvi: išnaudojama kitų, baili, nesavarankiška, siekianti tėviško partnerio/autoriteto, kuriam galėtų priklausyti.
Demetra – Motina. Siekianti užtikrinti protinį, emocinį ir fizinį išlikimą – pasirūpinti būtiniausias kito poreikiais. Net jei ši moteris ir neturi vaikų, ji vis tiek yra atsakinga ir randa būdus, kaip rūpintis kitais. Mama įprastai apleidžia savo poreikius ir aukojasi dėl kito. Dažnai įsivelia į santykius, kurie ją išsekina. Taip pat dažnai visiškai neperkalbama ir įsikibusi savo.
- Balansuota: rūpestinga, atkakli, atjaučianti, praktiška.
- Negatyvi: apleidžinati save, užsispyrusi, atimanti laisvę ir savarankiškumą iš kito, prisirišanti.
Hera – Karalienė. Strateginiai santykiai, lojalumas vyrui ir santuokai, nepriklausomybė, siekianti būti geriausia savo versija, aukštų standartų reikalavimai iš savęs ar kitų, itin jautri savo socialiniam statusui.
- Balansuota: pasiruošusi padaryti viską dėl teigiamo šeimos ir vyro įvaizdžio. Gali aukotis dėl vyro sėkmės… Įprastai tekanti už galingų ir įtakingu vyrų. Vaikams kelianti aukštus standartus. Lyderė.
- Negatyvi: pavydi, kerštinga, besrūpinti teisingu įvaizdžiu ir aukštais kitų rezultatais, bet pamirštanti emocinius žmonių poreikius.
Artemė – Medžiotoja. Autonomiška, tvirtai sudėta, nevengianti fizinės veiklos, gebanti pasiekti savo tikslų, ypač besirūpinanti ir sauganti moteris – amazonė. Įprastai išsiugdžiusi labai didelį savarankiškumą, nes anksti vaikystėje turėjo išmokti rūpintis savimi pati.
- Balansuota: iš paviršiaus atrodanti viena iš vyriškiausiu moterų, dėl savo grubumo. Bet ji ne tiek vyriška, kiek be galo branginanti laisvę. Įprastai labai gerai įvaldžiusi tiek moteriška ir vyrišką energiją ir jei reikia lengvai gali susimedžioti sau vyrą.
- Negatyvi: užsidarius, vienišė, emociškai neprieinama, grubi.
Atėnė – Strategė. Mylimiausia tėvo dukra, įprastai užauginta vyro. Moteris puikiai sutarianti su vyrais ir pati turinti labai daug berniukiškos energijos.
- Balansuota: Mokslininkė, strategė. Realistė ir pragmatikė. Disciplinuota, orientuota į detales, siekianti žinių ir įtakos. Bet kokią abstrakčią ar neaiškią idėją ji gali paversti į labai žemišką veiksmų planą. Turi dovaną matyti pasaulį objektyviai. Itin linkusi konkuruoti, tikra karjeristė. Puikiai supranta, ką reikia paaukoti dėl savo tikslų ir yra pasiruošusi tai padaryti. Tobula vadovė ir vadybininkė.
- Negatyvi: Šalta, užsidariusi, bėganti nuo kūrybos, aistros, jausmų, intymumo ir seksualumo.
Hestia – Mistikė. Dvasinės vedlės tipas. Intravertiška, siekianti taikos ir harmonijos, išmintinga, leidžianti laiką viena. Skirianti laiką meditacijai, kontempliacijai, maldai, buvimui gamtoje, knygai.
- Balansuota: didžiausias siekis – dvasinė tarnystė kitiems, prasminga kontribucija, visuomenės reformavimas. Taiki, reflektyvi, išlaukianti ir įsiklausanti.
- Negatyvi: atitrūkusi nuo realybės, izoliuojanti save nuo kitų, nutolusi nuo kitų, negebanti atrasti bendrumo ir ryšio.
Ieškau redaktoriaus ir iliustratoriaus, jeigu tau patinka mano tekstai ir nori prisidėti prie projekto, susisiek su manimi – SPAUSK ČIA.
Moteriškumas ir Vyriškumas Dabar
Mūsų visuomenėje yra teisingas suvokimas, kad energijos nėra balanse. Tačiau būdai, kaip tai balansuoti, kol kas yra žalingi. Moterys siekdamos lygybės bando konkuruoti su vyrais.
Liberalizmo idėjos gali skambėti labai progresyviai. Problema ta, kad mes bandome išspręsti vidinę problemą – išoriniais būdais. Vyro ar moters bandymai pasikeisti lytį, nėra susije su valios ar intuicijos lavinimu.
Yra tų, kurie pasiekė gana aukštą vyriškos ir moteriškos energijos balansą, jie būna genijai, nukreipiantys visą savo dėmesį į naujus kūrybinius laimėjimus moksle, mene ar visuomeninėje veikloje.
Kai žmogus yra balanse, nėra tokio susižavėjimo ar prisirišimo prie kito. Tuomet meilė tampa taiki, stabili ir teikianti laisvę, o ne įsitikinimą, kad negali gyventi be kito.
Kodėl Mes Įsimylime?
Jungas sako, kad dažniausiai mes įsimylime savo antrą pusę t.y. vyras įsimylį savo vidinę moterį, kurią jis atranda kitoje moteryje, moteris atvirkščiai…
Jungas teigia, kad mes įsimylime savo Dieviškumo atspindį. Mes kitame matome savo Dievą/ Deivę, kuris(-i) užpildo mus ir yra idealus mūsų moteriškumo arba vyriškumo pavyzdys.
Tačiau ilgainiui mes susiduriame su tiesa, kad mūsų projekcija yra atitrūkusi nuo realybės.
Kai subalansuojame save, mūsų geismai ir prisirišimai transformuojasi į abipusę harmoniją/ramybę bei norą pažinti kitą bei dalintis meile.
daugiau nei paprastas žmogus. Vis dar daug ko mokausi. Visada toks nebuvau. Perėjau labai ilgą kelią. Ilgą laiką nemokėjau valdyti savo gebėjimų, todėl labai daug prisidirbau, dabar bandau ištaisyti savo klaidas. Jeigu nori gali mane pasekti socialinėje medijoje.
Gabrieliau, komplimentai. Esu skaitęs ir matęs N+ archetipologijų, bet šį kartą nustebinai su kažkuo nauju – nesu dar skaitęs apie antikos Graikų Dievų archetipus, buvo labai įdomu skaityti! Ačiū!
dėkoju!